Šventinės linksmybės – rimtas dalykas. Ypač tiems, kurie nepasižymi lengvu būdu ir atvirumu pasaulio įvykiams. Uždaras, įsitempęs, nusiminęs žmogus šventėje dažniausiai jaučiasi nejaukiai. Ir kas gi čia tokio? Tegu sėdi namuose. Tačiau yra atvejų, kai sėdėti namuose dėl įvairių priežasčių neišeina:
- Kalėdas, Naujuosius metus švenčia visi;
- šventės proga netikėtai atėjo nelauktų svečių;
- užsukai į svečius minutėlei, o ten švenčia;
- nesinori vienam sėdėti namuose;
- bendradarbiai kabinete švenčia, o tu netikėtai užėjai.

Įsivaizduokite, kad atsidūrėte švenčiančių žmonių dėmesio centre. Jums būtina be jokio pasiruošimo įsijausti į šventinę nuotaiką, „palaikyti kompaniją“.

Nesuklysiu sakydamas, kad nemažai daliai žmonių tai yra pragaras. Žmogus, atsidūręs linksmoje kompanijoje be atitinkamos nuotaikos, neretai jaučiasi taip blogai, kaip gali jaustis tik „balta varna“ tarp normalių juodų. Jis pasijunta dėmesio centre ir iš susijaudinimo suprakaituoja. Atrodo, kad visi laukia iš jo ko nors šmaikštaus, todėl bando juokauti, kažką veblena. Jis rausta ir suvokdamas, kad rausta, rausta dar labiau. Jis nori kur nors dingti su savo paraudusiu veidu ir prakaituotomis rankomis…. O jei šis žmogus dar yra jaunas, o draugijoje yra simpatiškų priešingos lyties atstovų, ir jam labai svarbu pasirodyti šmaikščiam, sukelti susižavėjimą?

Tokiam žmogui trukdo du įsitikinimai:
Aš nesugebu patikti aplinkiniams.
Vis dėlto jie tikisi, kad būsiu nepaprastai žavus.

Galite pasakyti: tegu toks žmogus atsikrato nereikalingo drovumo. Tegul išbando autogeninę treniruotę. Tegu pasitiki savimi. Lai tiesiog nusispjauna į kitus. Visa tai teisinga, tačiau, kad toks taptum, teks paaukoti ne vienerius metus. O ką daryti, jei iki šventės liko kelios minutės? Arba jei dėmesys tave užklupo netikėtai?

Klasikinė komedijos „Bynas“ situacija: ponui Bynui reikia ekspromtu papasakoti susirinkusiems meno gerbėjams apie paveikslą, apie kurį jis ničnieko nenutuokia. Pradėkime nuo atvejo, kai pasiruošti šventei nebuvo kada.

Išloškite laiko.

Štai situacija: jūs ne tik netikėtai atsidūrėte pobūvyje, bet jus ką tik pristatė, o visiems trumpam nustojus valgyti ir gerti, jūsų prakeiktas draugas garsiai sako: „Na, o ką pasakys mūsų… (ir pasako jūsų vardą)“. Jei mėginsite iš karto ką nors pasakyti, jūsų gali tiesiog neišgirsti. Todėl pradėkite daryti tai, kas suteiktų jums papildomų sekundžių: išeikite į matomesnę vietą (taip, į pačius liūto nasrus), atsikosėkite, pasitaisykite plaukus, paimkite į rankas taurę, paprašykite pripilti šampano… Žmonės supras, kad ruošiatės kažką pasakyti. Ir jums reikalinga pauzė. Ką daryti tos pauzės metu?

Iš stebimojo tapkite stebėtoju

Per kelias akimirkas apžvelkite susirinkusius. Nebijokite pažiūrėti į akis tiems, kurie stebi jus. Raskite tarp susirinkusiųjų tuos, kurie yra jums simpatiški ar tiesiog draugai. Tokiems galite nusišypsoti ar linktelėti. Aukštesnysis psichologinis pilotažas: pastebėję, kad kam nors atsirišęs kaklaraištis ar kas nors išsitepęs, mažyčiu taktišku gestu parodykite, kad susitvarkytų. Aukštasis pilotažas: pastebėję ką nors juokingai išsižiojusį ar nutaisiusį graudžią veido išraišką, drąsiai jį pamėgdžiokite. Bet nepiktai – po grimasos geraširdiškai jam nusišypsokite.

Greitai paprastu sakiniu suformuluokite tai, dėl ko jus pristatė Kai kurie nuobodos šventai tiki, kad aplinkiniams labai svarbi išsami informacija apie juos. Todėl jie ima ilgai ir nuobodžiai vardinti, kodėl čia susirinko, kas, kada ir kam padarė gerų dalykų, dar ima visiems dėkoti… O ką, jei viską paverstume paprasta fraze: „ Na, štai ir Naujieji“ (Naujųjų proga), „Na, štai aš ir apsigyniau“ (disertacijos atveju), „pagaliau mes tuokiamės“ (per sutuoktuves). Ir prisiminkite amžinai paklausią frazę: „aš jus myliu“. Daugeliui žmonių patiks jau vien tai, kad netempiate gumos ir pasakote esmę. Po to tiesiog pakelkite taurę. Galite sušukti „Valio!“

Įvertinkite žmonių reakciją

Jei po jūsų frazės prasidėjo palengvėjimo šurmulys, aplodismentai ar svečiai tiesiog grįžo prie gėrimų ir valgymų, atsikvėpkite ir jūs: viskas, kas paprasta, – genialu. Tačiau gali būti, kad kai kas norės iš jūsų daugiau ir išgirdęs jūsų genialiai trumpą frazę pasakys: „Ką, ir tai viskas?“ Arba iškvies jus į dvikovą: „Tai seniai norėjai vesti?“ „O ar tą vedei, kurią norėjai?“ Arba, dar gražiau, provokuos: „Tai labai norėjai apsiginti? Išpuikai? O kada pakviesi į banketą?“

Raskite atsakymą provokatoriui

Į provokacinį klausimą ir iššūkį nebūtina atsakyti iššūkiu („O tau kas darbo?“ „Kviečiu tik draugus“.). Tik parodysite, kad užsigavote. Nekaip skambės vangūs atsiprašinėjimai ir veblenimai („Na,… lyg ir tą vedžiau, kurią norėjau“. „Na, galiu ir į balių pakviesti…“). Geriau tiktų naivus, linksmas atsakymas („Vedžiau, nes buvau ištroškęs“. „Banketo nebus, nes tu man nepatinki“.). Nebijokite, jei pašnekovas nustebs: „Kaip nepatinku?“ Jums neteks atsakyti – situaciją tuoj pat užglaistys aplinkiniai: „tu ką, pamiršai, kokią „kiaulę“ jam buvai iškrėtęs? Geriau išgeriam. O jis – šaunuolis. Štai taip vienu sakiniu jūs laimėsite aplinkinių pagarbą už tiesumą!

Pūskite miglą į akis

Aukštasis pilotažas – atsakyti į įkyrius klausimus netiesiai. Puikus atsakymas, iš kurio negalima suprasti, ką norite pasakyti, yra žodis „deja“.
– Ar dabar žadi išvykti į užsienį?
– Deja. (Deja, taip ar, deja, ne?)
– Ar tu čia su savo nauju vaikinu?
– Deja. (Deja, su juo ar, deja, be jo?)
– Pasisiuvai naują suknelę?
– Deja. (Deja, su sena ar, deja, su nauja, nes su mėgstama sena teko išsiskirti?)
Dar vienas puikus būdas atsakyti į įkyrius klausimus – trumpas anekdotas ar istorija.
–Tai ką, dabar apsigynęs, žiūri į mus iš viršaus?
– Žinai, yra toks posakis. „Ko labiausiai norisi užlipus ant tilto? Spjauti žemyn“.
Arba:
– Tai dabar, po vestuvių, su mumis nebedraugausi?
– Žinai, yra toks posakis: „trečias nereikalingas“…

Įsiliekite į šventimą

Patapšnokite sau per petį: jūs išlaikėte išbandymą ir galite švęsti. Šampanas, muzika. Pobūvio šeimininkai perima iniciatyvą ir šventė tęsiasi. Atsipalaiduokite ir darykite, kas jums patinka. Čia juk ne budistų vienuolynas – su bambuko lazda per galvą netrenks.

Šventės taisyklė: pamiršti visas išvardytas taisykles ir dūkti

Šventėje mes tampame vaikais. O ką daro vaikai, kai jiems linksma? Ar jie sako vienas kitam rimtus tekstus? Ar dalija psichologinius patarimus?
Ne, jie tiesiog dūksta. Tai reiškia, kad jie nebijo būti vienas su kitu juokais agresyvūs. Nes juokas, humoras, džiaugsmas – būsena, kurioje stebuklingu būdu susilieja agresija ir meilė. Juk kiekviename juokelyje yra truputis agresijos. Kai agresyvūs esame tik juokais, ne iš tikrųjų, kai pešamės ir patys iš to juokiamės, tai mus džiugina.
Na, o jeigu jūs iš tų, kurie nesupranta juokų, nemėgsta prisilietimų, vengia dūkti? Tuomet rimtai jums sakau: skubėkite keistis. Na, taip, mes tikime, kad turime būti rimti, uždari, nusiminę. Tačiau keistis ir atsisakyti kai kurių principų yra sveika.